Pjovimo aukštis priklauso nuo auginamos žolės, pavyzdžiui, liucerną, eraičiną rekomenduojama pjauti 10-12 cm aukštyje, nupjovus svidrę 5 cm aukštyje, prarandama 1-2 savaitės augimo, iš pagrindų ataugantis augalas pasiims iš dirvos daugiau azoto, esant sausrai daugiau augalų nunyks.

Tręšiant liucernos žolynus, reikia skaičiuoti, kiek vidutiniškai iš lauko gaunama žalios masės. Ją versti į sausas medžiagas ir pagal tai pritaikyti tręšimo normas. Vidutiniškai liucernos mišinių produktyvumas skaičiuojamas 8-10 t SM/ha. 1t SM kompensuoti, reikia įdėti: 6,5kg P2O5, 25kg K20, 13,5kg Ca ( jeigu karbonatiniai dirvožemiai, tuomet nebūtinai), 2,7kg Mg, 2,7kg S, 0,4kg B. Pasiskaičiuokite, tai padės gauti nuolatinius optimalius derlius ir prailgins produktyvaus žolyno amžių.

Stiprus sudygimo startas. Daug energijos turinti sėkla greičiau sudygsta net ir prie nepalankių sąlygų. Šalnoms nušaldžius lapus ar net visą augalą, sugeba regeneruoti ir atauginti pilnavertį augalą. Augalas efektyviau pasiima ir naudoja dirvožemio mitybines medžiagas ir vandenį. Auga kiekvieną dieną ir optimalią brandą pasiekia maksimalaus aukščio ir burbuolės dydžio. Naujausios genetikos veislės yra atsparesnės ligoms, fuzariozei ar pūslėtosioms kūlėms. Ląstelienos struktūra ir virškinamumas naujuose kukurūzuose ženkliai geresni, lyginant su senesnėmis veislėmis, o tai didina augalo pašarinę vertę. Silosinių veislių lapai trečdaliu platesni, kas leidžia 30% efektyviau išnaudoti fotosintezę, surinkti daugiau vandens, generuoti sausas medžiagas ir energiją. Šiuolaikinė genetika orientuota į greičiau bręstančias burbuoles, lyginant su pačiu augalu. Tai reiškia, kad burbuolei pasiekus optimalią brandą, pats augalas dar ilgai išlieka žalios spalvos, turi daugiau cukraus, maistinių medžiagų, gyvulių noriau ėdamas ir lengviau silosuojamas.Genetika koncentruojasi į SM, krakmolą, energiją. Paskutinius 20 metų – ypač į atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms. Daugiau ramybės ir užtikrintumo būsimu derliumi. Dėl augalo potencialo, pradinės energijos, streso tolerancijos, jums atkrenta didelė dalis rizikų prarasti derlių dėl nepalankių gamtos sąlygų.

Kukurūzų tręšimo per lapus privalumai: suaktyvina augalų vegetaciją ir maitinimąsi dar esant šaltam dirvožemiui; padeda kukurūzui greičiau išeiti iš stresinės būsenos po herbicido panaudojimo ar esant nepalankioms aplinkos sąlygoms; labai greitai atstato ir subalansuoja maisto medžiagų stygių kritiniais augimo periodais; padeda augalui pasiekti maksimalų produktyvumo genetinį potencialą; prailgina apsidulkinimo periodą, įtakoja burbuolių užsipildymą ir aukštesnį krakmolo kiekį; didina augalo imunitetą, atsparumą lygoms, kenkėjams ir nepalankioms aplinkos sąlygoms; gerina pagrindinių makroelementų įsisavinamumą iš dirvožemio

Norint gauti 40-50 t/ha žalios biomasės (15-20t/h SM) arba 10 ir daugiau tonų kukurūzų grūdų, reikia skaičiuoti N180-200, P2O5 80-90, K2O 150-200, MgO 40, S 25 kg/ha normą. Taip pat nereikia pamiršti išskaičiuoti azoto, fosforo kiekių, rudenį ar pavasarį įterptų kraikinio bei skysto mėšlo. Ši trąša kukurūzams labai patinka. Žiūrint kelių metų vidutinius galvijų skysto mėšlo tyrimus, galite skaičiuoti iš rezervuaro bendro azoto 2-3kg/m3, fosforo 1,5kg/m3, kalio 3kg/m3; lagūnos: azoto 1-2kg/m3, fosforo 1kg/m3, kalio 2kg/m3. Taigi tirštas ir skystas mėšlas gali iki pusės ir daugiau reikiamos normos sumažinti mineralinių trąšų poreikį.

Lengvose ir labai lengvuose dirvožemiuose kur netgi kukurūzas skursta. Sorgai tam pačiam SM kiekiui užauginti reikia apie 30% mažiau vandens negu kukurūzui; Ūkiams neturintiems prieigos ir galimybių smulkinti – auginti kukurūzus, kaip alternatyvią energetinę kultūrą; Mažai balų turinčiuose dirvožemiuose kur nenorima daug investuoti į trąšas. Tręšimas priklausomai nuo auginimo intensyvumo apie puse kukurūzų trąšų normos. Jeigu einama ant maksimalių derlių tada N 100-150, P2O5 – 60-80, K2O – 180-220kg/ha. Sorgai rekomenduojamas pH 5 ir aukščiau.

Lubinų bendras baltymingumas yra aukštas 34-44%, riebalų 10%. Šiuolaikinės genetikos lubinai turi minimaliai alkaloidų (antimaistinių medžiagų), pakankamai atsparus antrachnozei, ganėtinai derlingi 3-6t/ha ir puikiai gali pakeisti sojų rupinius santykiu 2kg sojos į 3kg lubino. Svarbu žolių kontrolė, sėjos gylis (apie 3cm).